Kosmetika – žodis, apimantis labai daug sąvokų. Po šiuo pavadinimu eina dešimtys svarbių žodžių, kurie tampa labai reikšmingi, kai kalbame apie odos priežiūros rutiną. Kosmetika apima labai daug skirtingų produktų ir tai ne vien veido kremai ir šampūnai, po šiuo žodžiu galima sudėti labai daug pavadinimų – prausikliai veidui ir kūnui, tonikai, serumai, veido, kūno ir rankų bei padų kremai, veido ir kūno šveitikliai, emulsijos, geliai, apsauga nuo saulės, įdegio priemonės, dantų pastos ir skalavimo skysčiai, visi muilai, nagų lakai ir plaukų dažai, kondicionieriai, kaukės, įvairios purkšiamos priemonės skirtos tiek plaukams, tiek kūnui bei visa dekoratyvinė kosmetika – makiažo pagrindai, pudros, skaistintojai, maskuokliai, kontūravimo pudros, birios ir kompakitės pudros, šėšėliai, tušai, lūpdažiai, lūpų blizgiai. Tikrai ne visi pavadinimai ir kategorijos čia išvardinti, jų yra dar daugiau.
Kaip atsirado kosmetika ir kokia jos istorija?
Kosmetika atsiradimas ir istorija siekia tūkstančius metų atgal. Ištakos galėtų būti Senovės Egiptas. Jau nuo senų laikų egiptiečiai naudojo įvairias dabar naudojamas kosmetines medžiagas, tokias kaip aliejai ir mineraliniai pigmentai, kurie jau tada atliko kai kurias dekoratyvinės kosmetikos funkcijas. Jie naudojo makiažą, kad išryškintų akis, lūpas ir odą. Be to, dauguma šios dekoratyvinės kosmetikos turėjo ir religinį pobūdį bei buvo naudojama įvairių ritualų metu.
Senovės Graikija ir Roma. Graikijoje ir Romoje kosmetika taip pat buvo labai populiari. Jie naudojo aliejus, balzamus ir įvairius miltelius odos priežiūrai ir grožiui pabrė-ti. Antikiniai graikai taip pat pradėjo naudoti ir parfumerijos produktus, galima manyti, kad kvepalų istorija prasideda ir šiose vietovėse.
Viduramžiais kosmetikos naudojimas Europoje sumažėjo pirmiausiai dėl religinių priežasčių. Krikščionybė tampa dominuojančia religija Europoje, o dauguma krikščionių mokymų įpareigojo asmenis susilaikyti nuo prabangių grožio rutinų ir minimalizuoti visokių malonumų skaičių, tarp jų ir kosmetikos priemonių, kurios buvo laikomos kaip išpuikimas, nedvasingumas, amoralumas. Viduramžiais dažnai kosmetika buvo vertinama ir kaip žalinga sveikatai, todėl žmonės jos vengdavo ir nenaudodavo. Tačiau buvo ir taip, kad blizganti balta oda buvo laikoma grožio etalonu ir tam pasiekti kai kurie žmonės vis tiek naudodavo įvairias medžiagas – kūno dažus, nors buvo manoma, kad jos gali turėti ir kenksmingą poveikį sveikatai bei nebūti saugi alternatyva,. Nedidelį kosmetikos priemonių naudojimą šiuo laikotarpiu, žinoma, skatino ir žmonių gyvenimo sąlygos, jos buvo labai prastos, didžioji dauguma neturėjo net muilo kūno švarai palaikyti, jau nekambant apie kitas priežiūros priemones, kurios buvo prieinamos tik turtingiesiems. Tačiau bendrai to meto Europos socialinės normos piršo mintį, kad išorinis grožis yra labai paviršinis dalykas ir pamina tikėjimą bei dvasingumą. Visai kitokia situacija tuo metu buvo Vidurio rytuose ir Azijoje, kur kosmetikos naudojimas buvo labai svarbus, paplitęs ir praktikuojamas.
Renesanso metu Europoje vėl atgijo grožio kultas. Šio meto moterys dažė lūpas ir naudojo kremines medžiagas, kad pasiektų baltą odą.
19 a. pradžiioje pradėjo populiarėti natūrali kosmetika. Labai žinomi gamintojai, tokie kaip Helena Rubinstein ir Elizabeth Arden, pradėjo kurti savo grožio produktus.
20 amžiaus viduryje kosmetikos pramonė pradėjo labai stipriai plėstis ir vystytis. Į rinką buvo įvesti įvairūs nauji produktai, įskaitant spalvotus lūpų dažus, akių šešėlius, veido priežiūros priemones ir daugybę kitų. Kosmetikos produktai įgavo naujus atspalvius, formas ir panaudojimo galimybės. Žmonija pradėjo naudoti kaip niekad daug kosmetikos produktų.
Šiandien kosmetika yra milžiniškas pramonės sektorius, aprėpiantis plaukų, odos, nagų, dantų priežiūrą, makiažą ir daugybę kitų grožio aspektų. Kosmetikos produktų gamyba ir inovacijos nuolat plečiasi, o vartotojams siūloma didžiulė įvairovė produktų, atitinkančių įvairius grožio poreikius.
Kada atsirado lietuviška kosmetika?
Lietuviška kosmetika atsirado gana neseniai, tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. Tai buvo laikotarpis, kai daugelyje šalių vyko ekonominės reformos ir atsirado galimybės kurti naujas verslo įmones, įskaitant kosmetikos gamyklas. Tai buvo labai svarbus laikotarpis Lietuvos ekonomikai ir pramonei. Pirmosios lietuviškos kosmetikos prekės ženklai pradėjo gaminti įvairias grožio ir odos priežiūros priemones. Jie naudojo natūralius ingredientus, įtraukdami į savo produktus Lietuvos augalus ir žaliavas. Šie produktai buvo orientuoti į vietinę rinką ir didžiąją dalį savo pradžios metų buvo mažos gamybos. Su laiku lietuvių kuriama kosmetika tapo populiaresnė ir atsirado ir eksporto galimybių. Šiomis dienomis yra tikrai daug lietuviškų prekinių ženklų, kuriasi dar ir naujų, bet mūsų rinka labai maža, todėl konkurencija šioje rinkoje be proto didelė – naujiems ženklams tenka konkuruoti ne ti su vietiniais gamintojais, bet ir su didelėmis užsienio gamyklomis. Ir nors kosmetika yra ir labai kokybiška, vartotojui tai įrodyti yra ypač sunku.
Ar natūrali kosmetika tikrai saugesnė už sintetinę?
Ar tai natūrali kosmetika? Ar joje nėra sintetinių medžiagų? Tikriausiai, renkantis kosmetiką, tai dažniausiai kylantys klausimai. Didesnė vartotojų dalis renkasi „natūralią“ kosmetiką, vengia sintetinių priedų. Kaip yra iš tikrųjų? Ar tikrai natūralios sudedamosios dalys geriau nei sintetinės? Kaip tiksliai žinoti, kuri sudedamoji dalis natūrali, o kuri sukurta mokslininkų? Ar galima natūralias medžiagas laikyti visiškai natūraliomis, jei joms išgauti ir paruošti kosmetikos gamybai naudotos technologijos?
Deja, atsakymų į šiuos klausimus galite ir nerasti. Net Reglamente dėl kosmetikos gaminių kol kas nėra tiksliai apibrėžta, kas yra „natūralu“, todėl kosmetikos gamintojai tuo naudojasi ir painioja vartotojus užrašais ant produktų – „iš natūralių medžiagų“, „natūralios kilmės“, „natūralus produktas“. Tikriausiai pasaulyje nėra nė vieno kremo, kuris būtų pagamintas tik iš natūralių medžiagų. Yra keli faktai, kurių negalime paneigti kalbėdami apie natūralias ir sintetines kosmetikos sudedamąsias dalis:
Faktas Nr. 1. Yra odai teigiamą įtaką darančių sintetinių elementų. Visi vitaminai, hialurono rūgštis, elastinas, kolagenas, peptidai, keramidai, gliceridai, baltymai ir kitos medžiagos išgaunamos sintetiškai, jos gali būti ir natūralios, ir sintetinės kilmės.
Faktas Nr. 2. Yra odai teigiamą įtaką darančių natūralių medžiagų. Natūralūs aliejai, augalinis sviestas, ekstraktai turi daug odai naudingų savybių – drėkina, ramina, aprūpina antioksidantais, padeda kovoti su aplinkos poveikiu. Paskutiniu metu tikrai daugėja natūralių kosmetinių medžiagų pasiūla, ypač todėl, kad ir toliau propaguojamas natūralumas, mažiau chemijos ir taip vadinama švari kosmetika.
Faktas Nr. 3. Yra daug medžiagų, kurios išgaunamos iš natūralių šaltinių naudojant technologijas ir atliekant įvairias sintezes. Šiuo atveju gamta puikiai koreliuoja su mokslu ir technologijomis.
Faktas Nr. 4. Yra nemažai sintetinių medžiagų, kurios kenkia mūsų odai, gali sukelti įvairias nepageidaujamas jos reakcijas.
Faktas Nr. 5. Yra nemažai natūralių medžiagų, kurios lygiai taip pat kenkia mūsų odai, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
Faktas Nr. 6. Kad ir koks natūralus būtų produktas, dalis pagalbinių medžiagų bus sintetinės kilmės. Stabiliam ir tinkamą laiką galiojančiam kosmetikos produktui pagaminti vis tiek reikia pasitelkti technologijas ir mokslą.
Taigi, tiek natūralios, tiek sintetinės sudedamosios dalys gali būti ir naudingos, ir kenksmingos odai. Prieštarauti tam, remiantis niekuo nepagrįstais gandais, neišmintinga. Turime suprasti, kad ne viskas, kas yra gamtoje, mums naudinga. Lygiai taip pat mokslo tikslas yra ne sunkinti mūsų gyvenimą, o jį lengvinti ir gerinti, todėl rinkitės kosmetiką, kurios sudėtyje būtų naudingų ir natūralių, ir sintetinių medžiagų, venkite kenksmingų medžiagų.
Ekologiška kosmetika
Tai dar viena daug emocijų sukelianti diskusijų tema. Ekologiški produktai iš tikrųjų naudingesni negu neekologiški. Bet tik su sąlyga, kad tas produktas iš viso teigiamai veikia žmogaus organizmą. Pavyzdžiui, jei netoleruojate pieno baltymų, tai ekologiško pieno baltymų lygiai taip pat netoleruosite. Jei kosmetikos priemonės sudedamosios dalys išgautos ekologiniuose ūkiuose, tai visiškai nereiškia, kad jos negali sukelti nepageidaujamų odos reakcijų. Didžiausia ekologiškos kosmetikos gamintojų daroma klaida yra laikytis nuomonės, kad viskas, kas natūralu, tinka žmogaus odai. Tai reiškia, kad į kosmetikos sudėtį galima įtraukti ir eterinius aliejus, kuriuose knibždėte knibžda alergenų, ir natūralius aliejus bei augalinį sviestą, kurie gali kimšti poras, ir kai kuriuos kvapnius ekstraktus, mokslo laikomus potencialiais odos alerginių reakcijų sukėlėjais.
Kosmetika profesionalams, dermatologinė kosmetika – marketingas ar tikrai tokia kosmetika kitokia?
Stiprus ginklas kosmetikos rinkoje yra marketingas ir reklama. Konkurencija tokia žvėriška, kad gamintojai neriasi iš kailio, norėdami išsiskirti ir įrodyti, kad vis tik jų produktas geriausias. Taip ir atsiranda naujų savokų, naujų grožio priemonių apilbūdinimų. Dermatologinė kosmetika– dar vienas skambus teiginys, kuris nereiškia nieko, nes įstatymuose nėra tokio kosmetikos apibūdinimo ir toks žaidimas terminais yra tik vartotojų klaidinimas. Posakis “patvirtinta dermatologų” taip pat nėra teisingas, nes visoms kosmetinėms priemonėms yra atliekami dermatologiniai tyrimai. Kosmetika profesionalams. Toks apibūdinimas gali būti, jei priemonės yra skirtos grožio procedūroms atlikti, tačiau jei tai namų naudojimui skirtos priemonės, jos tikrai yra tokios pačios kaip parduodamos parduotuvėse ar kosmetika internetu. Kokia kosmetika yra geriausia atsakyti nėra lengva, rekomendacija visada gilintis į priemonių sudėtį ir pagal tai spręsti kiek ji gera, o ne tikėti reklamomis ir gamintojų pažadais.
Kur pirkti produktus: kosmetika internetu ar kosmetikos parduotuvė?
Sprendimas, kur pirkti kosmetikos priemones labiau priklauso nuo jūsų įpročių. Ar tai būtų internetinė parduotuvė, kosmetikos parduotuvė ar vaistinė, tikrai nėra didelio skirtumo. Svarbus pats produktas ir jo sudėtis, nes visur priemonės tikrai panašios, joms kurti naudojamos tos pačios medžiagos ir panašios technologijos. Kaina priklauso ir nuo jūsų biudžeto galimybių. Tik patikinsime, kad brangi priemonė nebūtinai yra geresnė, bet, žinoma, 2 Eur kainuojantis veido kremas taip pat nebus geras pasirinkimas, nes tokiame produkte tikrai praktiškai nebus odai naudingų medžiagų ir tinkamų jo kiekių. Didesnė nuolaida gali kartais padėti apsisprėsti įsigyti ar pabandyti kažkokį naują ar seniai trokštamą produktą, tačiau nereiktų pamiršti, kad svarbi ne tik kaina, už kurią perkate, bet ir pačio produkto sudėtis, nes nuo jos priklauso, kaip gerai bus prižiūrima jūsų oda.